Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas 2017-2019 įgyvendino mokslo projektą „Individualaus modernėjimo siužetai pirmosios kartos miestiečių autobiografiniuose pasakojimuose (pokario Vilnius)“, kurį pagal nacionalinę mokslo programą „Modernybė Lietuvoje“ rėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. S-MOD-17-11)
Projekto vadovė: dr. Radvilė Racėnaitė (LLTI)
Projekto vykdytojos: dr. Lina Būgienė (LLTI), dr. Jurga Jonutytė (VDU / LLTI), dokt. Mykolė Lukošienė (VDU / LLTI)
Apie projektą. Per pirmuosius du pokario dešimtmečius Vilnius prisipildė gyventojų, kuriems ir miestietiškas socialumas, ir santykis su miesto erdvėmis buvo nepažįstamas. Šie žmonės buvo pratę prie gana homogeniško Lietuvos kaimo ar miestelio sociumo, prie kitokių erdvių, kitos ergonomikos, kitų kasdienos trajektorijų, kitų laiko ritmų. Kaip kito jų įpročiai ir mąstysena, kaip – kokiu tempu, kokiais žingsniais ir virsmais – formavosi miestietiškas santykis su daugiataute ir kitaip daugialype socialine aplinka, su miesto erdve, su naujais gyventojų vaidmenimis ir poreikiais, atskleidžia surinkti, susisteminti ir ištirti autobiografiniai pasakojimai apie tą laikotarpį. Juos išanalizavus ir išskyrus individualios sąmonės modernėjimo bruožus, pradeda aiškėti, kiek ir kokiais aspektais šis modernėjimas tebevyksta dar ir dabar, kokie tradicinės mąstysenos ir gyvensenos reliktai miestiečių sąmonėje dar palaiko inertišką Lietuvos miestų laikyseną socialinės ir kultūrinės kaitos atžvilgiu, kokie yra paveikiausi būdai šiai inercijai įveikti.
Tyrimo tikslas: ištirti autobiografiniuose pasakojimuose išreikštą individualios miesto naujakurių mąstysenos ir gyvensenos modernėjimo dinamiką pokario laikotarpiu pagal Vilniaus atvejį ir parengti pagrindą tolesniems tyrimams, nukreiptiems į individualios miestietiškos socialinės laikysenos steigtį ne tik Vilniuje, bet ir kituose Lietuvos ar Europos miestuose.
Per projekto vykdymo laikotarpį atlikta 50 interviu ir sukaupta daugiau kaip 100 valandų trukmės garso ir vaizdo įrašų. Kalbinti pateikėjai yra ne tik įvairaus amžiaus, etninės kilmės ir socialinės padėties, bet ir labai skirtingą gyvenimo pokario Vilniuje patirtį turintys žmonės.
Septyni pateikėjai yra gimę XX a. trečiajame, o trys – šeštajame dešimtmečiais. Daugiausiai pateikėjų yra gimę XX a. ketvirtajame ir penktajame dešimtmečiais.
Iš apklaustųjų 16 buvo vyrų, likusios moterys. Buvo apklausti 5 lenkų tautybės, 4 žydų tautybės ir 2 rusų tautybės asmenys. Likusieji – lietuviai. 6 interviu daryti rusų kalba, likusieji – lietuvių kalba.
Pagrindiniai tyrimo rezultatai: kolektyvinė monografija anglų kalba (bus publikuota 2020 m.), 5 moksliniai straipsniai, 5 pranešimai nacionalinėse ir tarptautinėse konferencijose, projekto rezultatų viešinimas moksliniuose seminaruose, renginiuose visuomenei, spaudoje, radijuje ir kt.
Vykdant projektą taip pat buvo bendradarbiauta su Tartu universitetu (Estija), kur 2017 m. rudenį buvo surengtas bendras trijų dienų seminaras su šio universiteto mokslininkais sovietmečio tyrėjais.
Svarbus projekto rezultatas – sukurta interneto svetainė http://pokariovilnius.llti.lt, kurioje skelbiama įdomiausia šio projekto medžiaga: 10 transkribuotų interviu lietuvių ir anglų kalbomis, 10 garso įrašų ir 5 vaizdo įrašai. Taigi svetainės lankytojai gali susipažinti su 25 per projekto vykdymo laikotarpį apklaustais pateikėjais ir jų autobiografiniais pasakojimais apie pokario Vilnių. Interneto svetainėje pirmą kartą viešai rodoma žinomo tautosakininko J. Dovydaičio fotoarchyvo, saugomo Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių tautosakos rankraštyno fototekoje, dalis – 1948-1953 m. Vilniuje jo darytos nuotraukos.