Per projekto vykdymo laikotarpį atlikta 50 interviu ir sukaupta daugiau kaip 100 valandų trukmės garso ir vaizdo įrašų. Kalbinti pateikėjai yra ne tik įvairaus amžiaus, etninės kilmės ir socialinės padėties, bet ir labai skirtingą gyvenimo pokario Vilniuje patirtį turintys žmonės.
Septyni pateikėjai yra gimę XX a. trečiajame, o trys – šeštajame dešimtmečiais. Daugiausiai pateikėjų yra gimę XX a. ketvirtajame ir penktajame dešimtmečiais.
Iš apklaustųjų 16 buvo vyrų, likusios moterys. Buvo apklausti 5 lenkų tautybės, 4 žydų tautybės ir 2 rusų tautybės asmenys. Likusieji – lietuviai. 6 interviu daryti rusų kalba, likusieji – lietuvių kalba.
Svetainėje skelbiama įdomiausia šio projekto medžiaga: 10 transkribuotų interviu (lietuvių ir anglų kalbomis), 10 garso įrašų (9 lietuvių ir 1 rusų kalba) ir 5 vaizdo įrašai (lietuvių kalba):
Barbara O. (g. 1960). Penktos kartos vilnietė, tautybė – lenkė. Baigė Vilniaus pedagoginį institutą. Dirba literatūros projektų koordinatore, yra vadovėlių lenkų kalba autorė, gidė. (Interviu darytas R. Racėnaitės lietuvių kalba. Transkribavo R. Racėnaitė).
Boguslav S. (g. 1933). Užaugo Vilniuje lenkų karininko šeimoje. Antrojo pasaulinio karo metais (po to, kai mobilizuotas tėvas, o vėliau, karo pabaigoje, mama ištremta į Sibirą) augo pas močiutę kaime tuometiniame Vilniaus pakraštyje (dabar Žirmūnų mikrorajonas). Į Vilniaus miestą sugrįžo 1948 m. mokytis amato. Dirbo fabrike meistru, cecho viršininku. Tautybė – lenkas. (Interviu darytas J. Jonutytės rusų kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).
Bronė B. (g. 1945). Į Vilnių atvyko 1964 m. iš Šiaurės Lietuvos. Vaikystėje buvo ištremta. Baigė VU. Redaktorė. Tautybė – lietuvė. (Interviu darytas L. Būgienės ir R. Racėnaitės lietuvių kalba. Transkribavo L. Būgienė).
Dita Š. (g. 1922). Antrojo pasaulinio karo metais išgyveno Kauno getą ir Štuthofo koncentracijos stovyklą. Po karo apsistojo Vilniuje. Dirbo vokiečių kalbos mokytoja. 1972 m. emigravo į Izraelį, tačiau kasmet keliems mėnesiams grįžta į Vilnių. Tautybė – žydė. (Interviu darytas R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).
Gediminas K. (g. 1950). Į Vilnių tėvai persikėlė apie 1950 m., kai iš Kauno su visais darbuotojais buvo perkraustyta spaustuvė (tėvas dirbo tipografu). Šeima gavo butą name Subačiaus gatvėje. Baigė tuometinį Lietuvos TSR valstybinį dailės institutą, skulptorius. Tautybė – lietuvis. (Interviu darytas R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).
Gerda L. (g. 1946). Į Vilnių tėvai atvyko 1950 m. Šeima gyveno Žvėryne. Vėliau su tėvais persikėlė į Anykščius, studijuoti vėl grįžo į Vilnių. Baigė tuometinį Lietuvos TSR valstybinį dailės institutą. Visą gyvenimą dirbo LRT režisiere. (Interviu darytas R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).
Gintautas D. (g. 1944). Į Vilnių atvyko 1959 metais kartu su tėvais iš Panevėžio (iki 1952 metų šeima gyveno Panevėžio rajone). Vilniuje baigė technikumą ir Kauno politechnikos instituto filialą. Profesija – radioelektronikos inžinierius, mokslininkas. Dirbo mokslo institucijose, vėliau – versle. Tautybė – lietuvis. (Interviu darytas J. Jonutytės lietuvių kalba. Transkribavo M. Lukošienė ir R. Racėnaitė).
Gražina J. (g. 1940). Į Vilnių atvyko 1957 m. iš Nevarėnų miestelio, Telšių raj. Baigė Vilniaus universitete germanistiką. Vilniaus universitete dirbo dėstytoja, vesdavo ekskursijas po Vilnių vokiečių grupėms, dainavo chore. Tautybė – lietuvė. (Interviu darytas J. Jonutytės ir M. Lukošienės lietuvių k. Įrašą montavo M. Lapeika).
Ingrida K. (g. 1938). Gimė Biržuose, iki karo gyveno su tėvais Kaune. Karo metais gyveno pas gimines Šiaurės Lietuvoje. Į Vilnių su tėvais atvyko 1944 m. Profesija – menotyrininkė. Tautybė – lietuvė (Interviu darytas L. Būgienės ir R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).
Irina B. (g. 1947). Užaugo netoli Vilniaus tuometiniame Karoliniškių kaimelyje (netoli Karolinos dvaro), pradinę mokyklą lankė tuometiniame Pilaitės kaime. Pagrindinę mokyklą – Vilniaus mieste. Tėvai turėjo savą ūkį, taip pat dirbo fermoje. Ištekėjusi įsikūrė Bukčiuose, dirbo gamykloje dažytoja. 1971 šeima persikėlė į Lazdynus. Tautybė – lenkė. (Interviu darytas J. Jonutytės lietuvių kalba. Transkribavo J. Jonutytė ir R. Racėnaitė).
Irena Š. (g. 1948). Gimė ir visą gyvenimą gyveno Pašvitinyje. 6-7 deš. sandūroje studijavo Vilniaus kultūros mokykloje. (Interviu darytas R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).
Jonas B. (1943 – 2017). Į Vilnių atvyko 1964 m. iš Liškiavos. Studijavo VU. Mokslininkas. Visą gyvenimą ilgėjosi gimtinės. Tautybė – lietuvis. (Interviu darytas L. Būgienės ir R. Racėnaitės lietuvių kalba. Transkribavo L. Būgienė).
Jonas Br. (g. 1930). Į Vilnių atvyko 1947 m. iš vienkiemio šalia Dusetų. Mokėsi Vilniaus amatų mokykloje (ji veikė dab. Pamėnkalnio g.). Po studijų įsidarbino Vilniaus baldų kombinate, ten ir dirbo visą gyvenimą. Dalyvavo meno saviveikloje, grojo armonika, mėgo šokti. Tautybė – lietuvis. (Interviu darytas J. Jonutytės ir M. Lukošienės lietuvių k. Įrašą montavo M. Lapeika).
Jurgis B. (g. 1937). Atvyko į Vilnių 1945 m. iš Širvintų, šeima bėgo nuo trėmimų. Bajorų palikuonis. Gyveno dabartinėje B. Radvilaitės gatvėje. Baigė Vilniaus universitetą. Specialybė – gydytojas. Tautybė – lietuvis. (Interviu darytas L. Būgienės ir R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).
Libė (Liuba) (g. 1930). Kilusi iš Utenos žydų 7 vaikų šeimos. Karo pradžioje dalis šeimos pasitraukė į Rusiją. Karui pasibaigus sugrįžo į Uteną, kur dirbo padavėja. Į Vilnių atvyko 1953 m. Vilniuje įsidarbino ir visą gyvenimą dirbo avalynės fabrike darbininke. Tautybė – žydė. (Interviu darytas J. Jonutytės rusų kalba. Transkribavo ir į lietuvių kalbą vertė L. Būgienė).
Marija J. (g. 1937). Į Vilnių atvyko 1956 m. iš Mielagėnų kaimo studijuoti Vilniaus universitete. Profesija – mokslininkė botanikė. Tautybė – lietuvė. (Interviu darytas J. Jonutytės ir M. Lukošienės lietuvių kalba. Interviu darytas lietuvių k. Įrašą montavo M. Lapeika).
Meilė Š. (g. 1939). Į Vilnių atvyko su mama 1945 m. Baigė Valstybinį dailės institutą (dabar – Vilnius dailės akademija). Dailininkė. Tautybė – lietuvė. (Atsiminimus parašė raštu lietuvių kalba).
Ramunė V. (g. 1949). Į Vilnių atvyko 1960 m. iš Varėnos mokytis Vilniaus M. K. Čiurlionio meno mokykloje. 1966-1972 m. studijavo Lietuvos TSR valstybiniame dailės institute. Nuo 1972 m. laisvai kurianti dailininkė. Tautybė – lietuvė. (Interviu darytas L. Būgienės ir R. Racėnaitės lietuvių k. Įrašą montavo M. Lapeika).
Rimvydas R. (g. 1934). Gimė Eržvilke mokytojos ir policijos pareigūno šeimoje. 1941 m. birželio 14 d. šeima buvo ištremta, tėvas atskirtas nuo šeimos ir po metų sušaudytas. Keletą kartų iš tremties bėgo į Lietuvą, bet buvo sugautas ir sugrąžintas. Panaikinus draudimą grįžti į Lietuvą, 1958 m. atvyko į Vilnių. Specialybė – inžinierius. (Interviu darytas L. Būgienės ir R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).
Rolandas G. (g, 1934). Į Vilnių atvyko 1958 m. iš Krasnojarsko, kur nuo 1949 m. buvo ištremta jo šeima. Iki tremties šeima gyveno Telšių apskrity, Medingėnuose. Krasnojarske baigė inžinerijos studijas. Profesija – inžinierius baldininkas. Tautybė – lietuvis. (Interviu darytas J. Jonutytės ir M. Lukošienės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).
Sigita B. (g. 1939). Į Vilnių atvyko 1948 m., šeima bėgo nuo trėmimų. Baigė Vilniaus universitetą. Profesija – mokslininkė botanikė. Tautybė – lietuvė. (Interviu darytas L. Būgienės ir R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).
Stasė B. (g. 1942). Į Vilnių atvyko vaikystėje 1952 metais iš kaimo Ukmergės rajone su mama, broliu bei seserimi (karo pabaigoje žuvus tėvui). Vilniuje baigė mokyklą, Vilniaus universitetą. Profesija – matematikė. Tautybė – lietuvė. (Interviu darytas J. Jonutytės ir M. Lukošienės lietuvių kalba. Transkribavo M. Lukošienė ir R. Racėnaitė).
Vladimir A. (g. 1932). Į Vilnių atvyko 1947 sausio 10 dieną iš kaimo netoli nuo Romodano miestelio Poltavos srityje Ukrainoje kartu su mama, įsesere ir dėdės šeima. Vladimiras užaugo kaime Rostovo srityje. Iš ten, prasidėjus karui, šeima buvo evakuota į Samarkandą. Iš Samarkando persikėlė į Ukrainą. Baigė Vilniaus universitetą, Rusų filologiją. Profesionalus sportininkas, kelių sporto šakų medalininkas, profesionalaus tinklinio pradininkas Lietuvoje. Tautybė – rusas. (Interviu darytas J.Jonutytės rusų kalba su intarpais lietuvių kalba. Transkribavo ir į lietuvių kalbą vertė J. Jonutytė).
Vladislovas B. (g. 1933). Į Vilnių atvyko 1949 metų balandžio 27 d. iš kaimo Utenos rajone. Vilniuje studijavo ir dirbo žemės darbus ūkyje netoli Belmonto. Baigęs studijas dirbo inžinieriumi, vėliau – dėstytoju. Tautybė – lietuvis. (Interviu darytas J. Jonutytės ir R. Racėnaitės lietuvių kalba. Transkribavo M. Lukošienė ir R. Racėnaitė).