Garso įrašai

Garso įrašai2020-02-12T14:23:37+00:00

Boguslav S. (g. 1933). Užaugo Vilniuje lenkų karininko šeimoje. Antrojo pasaulinio karo metais (po to, kai mobilizuotas tėvas, o vėliau, karo pabaigoje, mama ištremta į Sibirą) augo pas močiutę kaime tuometiniame Vilniaus pakraštyje (dabar Žirmūnų mikrorajonas). Į Vilniaus miestą sugrįžo 1948 m. mokytis amato. Dirbo fabrike meistru, cecho viršininku. Tautybė – lenkas. (Interviu darytas J. Jonutytės rusų kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).

Dita Š. (g. 1922). Antrojo pasaulinio karo metais išgyveno Kauno getą ir Štuthofo koncentracijos stovyklą. Po karo apsistojo Vilniuje. Dirbo vokiečių kalbos mokytoja. 1972 m. emigravo į Izraelį, tačiau kasmet keliems mėnesiams grįžta į Vilnių. Tautybė – žydė. (Interviu darytas R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).

Gediminas K. (g. 1950). Į Vilnių tėvai persikėlė apie 1950 m., kai iš Kauno su visais darbuotojais buvo perkraustyta spaustuvė (tėvas dirbo tipografu). Šeima gavo butą name Subačiaus gatvėje. Baigė tuometinį Lietuvos TSR valstybinį dailės institutą, skulptorius. Tautybė – lietuvis. (Interviu darytas R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).

Gerda L. (g. 1946). Į Vilnių tėvai atvyko 1950 m. Šeima gyveno Žvėryne. Vėliau su tėvais persikėlė į Anykščius, studijuoti vėl grįžo į Vilnių. Baigė tuometinį Lietuvos TSR valstybinį dailės institutą. Visą gyvenimą dirbo LRT režisiere. (Interviu darytas R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).

Ingrida K. (g. 1938). Gimė Biržuose, iki karo gyveno su tėvais Kaune. Karo metais gyveno pas gimines Šiaurės Lietuvoje. Į Vilnių su tėvais atvyko 1944 m. Profesija – menotyrininkė. Tautybė – lietuvė (Interviu darytas L. Būgienės ir R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).

Irena Š. (g. 1948). Gimė ir visą gyvenimą gyveno Pašvitinyje. 6-7 deš. sandūroje studijavo Vilniaus kultūros mokykloje. (Interviu darytas R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).

Jurgis B. (g. 1937). Atvyko į Vilnių 1945 m. iš Širvintų, šeima bėgo nuo trėmimų. Bajorų palikuonis. Gyveno dabartinėje B. Radvilaitės gatvėje. Baigė Vilniaus universitetą. Specialybė – gydytojas. Tautybė – lietuvis. (Interviu darytas L. Būgienės ir R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).

Rimvydas R. (g. 1934). Gimė Eržvilke mokytojos ir policijos pareigūno šeimoje. 1941 m. birželio 14 d. šeima buvo ištremta, tėvas atskirtas nuo šeimos ir po metų sušaudytas. Keletą kartų iš tremties bėgo į Lietuvą, bet buvo sugautas ir sugrąžintas. Panaikinus draudimą grįžti į Lietuvą, 1958 m. atvyko į Vilnių. Specialybė – inžinierius. (Interviu darytas L. Būgienės ir R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).

Rolandas G. (g, 1934). Į Vilnių atvyko 1958 m. iš Krasnojarsko, kur nuo 1949 m. buvo ištremta jo šeima. Iki tremties šeima gyveno Telšių apskrity, Medingėnuose. Krasnojarske baigė inžinerijos studijas. Profesija – inžinierius baldininkas. Tautybė – lietuvis. (Interviu darytas J. Jonutytės ir M. Lukošienės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).

Sigita B. (g. 1939). Į Vilnių atvyko 1948 m., šeima bėgo nuo trėmimų. Baigė Vilniaus universitetą. Profesija – mokslininkė botanikė. Tautybė – lietuvė. (Interviu darytas L. Būgienės ir R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).